Kriaušių uogienė: be pridėtinio pektino

Kriaušių uogienė – tai vienas subtiliausių ir kvapniausių konservų, kurį galima pasiruošti žiemai. Šis saldėsis išsiskiria natūraliu saldumu, švelnia tekstūra ir sodriu aromatu, kuris primena rudens sodą. Daugelis šeimininkių renkasi virti uogienę be pridėtinio pektino, nes kriaušės natūraliai turi pakankamai medžiagos, tirštinančios masę, o be to – taip išlaikomas tikrasis vaisių skonis.

Kodėl verta rinktis kriaušių uogienę?

Kriaušės – universalus vaisius, kurio skonis tinka tiek desertams, tiek prie sūrių ar net mėsos patiekalų. Iš jų virta uogienė pasižymi švelniu, ne per intensyviu skoniu, todėl ją mėgsta tiek vaikai, tiek suaugusieji. Ji gali tapti gardžiu pagardu pusryčiams, pyragų įdarui ar net arbatos priedu.

Ingredientai

  • 2 kg prinokusių kriaušių,
  • 1 kg cukraus,
  • 1 citrinos sultys,
  • 1 vanilės ankštis arba 1 šaukštelis vanilinio cukraus (nebūtina).

Paruošimo eiga

  1. Kriaušes gerai nuplaukite, nulupkite ir pašalinkite sėklas. Supjaustykite nedideliais gabaliukais.
  2. Sudėkite vaisius į didelį puodą ir užberkite cukrumi. Palikite pastovėti 2–3 valandoms, kad išsiskirtų sultys.
  3. Puodą statykite ant vidutinės ugnies ir kaitinkite, kol cukrus ištirps. Tuomet sumažinkite ugnį ir virkite, dažnai maišydami, kad neprisviltų.
  4. Įpilkite citrinos sulčių, kurios padės išlaikyti vaisių spalvą ir suteiks malonaus gaivumo.
  5. Jeigu norite šiek tiek prieskonių, dėkite vanilę.
  6. Virkite 40–50 minučių, kol uogienė sutirštės. Norėdami patikrinti, ar ji paruošta, užlašinkite ant lėkštutės – jei lašas nesilieja, masė tinkama.
  7. Karštą uogienę supilstykite į sterilizuotus stiklainius, užsukite dangteliais ir apverskite aukštyn kojomis, kad geriau užsikonservuotų.

Skonio ir tekstūros paslaptys

Kriaušių uogienė be pridėtinio pektino bus tiršta, tačiau jos konsistencija natūrali – ne tokia guminė kaip naudojant dirbtinius tirštiklius. Svarbu rinktis prinokusias, bet dar tvirtas kriaušes, nes pernokę vaisiai išskiria per daug skysčio, o uogienė gali gautis per skysta. Citrinos sultys ne tik suteikia rūgštelės, bet ir natūraliai sutirština uogienę.

Kur panaudoti kriaušių uogienę?

Ji puikiai tinka kaip pagardas prie skrebučių ar bandelių pusryčiams. Taip pat ją galima naudoti kaip pyragų įdarą – kriaušių uogienė suteiks kepiniams subtilaus saldumo. Šis skanėstas dera ir prie sūrių, ypač brandintų ar pelėsinių. Be to, galima naudoti kaip priedą prie mėsos ar paukštienos patiekalų, nes vaisių saldumas maloniai kontrastuoja su pikantiškais skoniais.

Patarimai laikymui

Uogienę laikykite vėsioje, tamsioje vietoje – rūsyje ar sandėliuke. Atidarius stiklainį, geriausia suvartoti per 1–2 savaites, laikant šaldytuve. Jeigu norite ilgiau išlaikyti uogienę, sterilizacija ir tinkamas stiklainio užsukimas yra būtini.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar tikrai nereikia pektino?

Ne, kriaušės natūraliai turi pakankamai pektino, o citrinos sultys padeda dar labiau sutirštinti uogienę.

Ar galima naudoti mažiau cukraus?

Taip, bet uogienė bus mažiau saldi ir gali trumpiau išsilaikyti. Cukrus veikia kaip konservantas.

Ar reikia lupti kriaušes?

Jeigu norite švelnios konsistencijos – taip. Tačiau nulupus dalį kriaušių, o kitą dalį palikus su žievele, galima išgauti įdomesnę tekstūrą.

Kada geriausia virti kriaušių uogienę?

Rudenį, kai kriaušės būna prinokusios, saldžios ir pigiausios.

Kriaušių kvapas, kuris primena rudenį

Kai virtuvėje pasklinda verdamos kriaušių uogienės aromatas, namai prisipildo jaukumo. Šis skanėstas tarsi sujungia rudens prisiminimus su žiemos vakarais, kai prie arbatos puodelio norisi ko nors natūralaus ir pagaminto savo rankomis.