Ar vaikui visada reikia papildų?
Dažniausiai sveikam, įvairiai besimaitinančiam vaikui vitaminų papildai nėra būtini. Jei kasdieninėje mityboje gausu daržovių, vaisių, grūdų, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir ankštinių, organizmas paprastai gauna visų reikalingų medžiagų. Tačiau realybėje vaikai ne visuomet valgo subalansuotai. Išrankūs valgytojai, vegetariškai besimaitinantys ar ribotas produktų asortimentas turintys vaikai dažnai patiria tam tikrų vitaminų trūkumą.
Be to, tam tikrais gyvenimo laikotarpiais – pavyzdžiui, intensyvaus augimo metu ar žiemos sezonu – papildai gali tapti reikalingi net ir gerai besimaitinantiems vaikams. Svarbiausia – vengti savarankiškų sprendimų ir pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Dažniausiai vaikams trūkstantys vitaminai
Vaikų organizmas jautriai reaguoja į tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumą. Kai kurie iš jų atlieka itin svarbų vaidmenį augime, kaulų formavime ir nervų sistemos veikloje.
- Vitaminas D – būtinas kaulų stiprumui ir imunitetui. Kadangi saulės šviesos mūsų platumose žiemą trūksta, dauguma vaikų turėtų vartoti šį vitaminą papildomai nuo spalio iki balandžio.
- Geležis – trūkumas sukelia nuovargį, blyškumą ir dėmesio stygį. Rizika didesnė vaikams, kurie mažai valgo mėsos ar laikosi vegetariškos mitybos.
- Vitaminas B12 – svarbus nervų sistemai ir kraujodarai. Dažnai trūksta vaikams, kurie nevartoja gyvūninės kilmės produktų.
- Kalcis – reikalingas kaulų augimui ir raumenų veiklai. Jei vaikas negeria pieno ar jo produktų, kalcio papildai gali būti būtini.
- Cinkas ir vitaminas C – palaiko imunitetą, padeda kovoti su infekcijomis ir greičiau gyti žaizdoms.
Kaip atpažinti, kad vaikui trūksta vitaminų?
Vitaminų trūkumo simptomai gali būti labai subtilūs ir dažnai painiojami su kitomis priežastimis – nuovargiu, emociniais pokyčiais ar miego stygiumi. Vis dėlto yra keletas požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- vaikas dažnai serga peršalimo ligomis;
- pablogėja apetitas ar atsiranda neįprasti valgymo įpročiai;
- oda tampa sausa, lūpos skilinėja;
- atsiranda nuovargis, vangumas ar dėmesio stoka;
- lėtai gyja žaizdelės ar atsiranda mėlynių be priežasties.
Tokie požymiai nebūtinai reiškia vitaminų trūkumą, bet yra signalas, kad verta kreiptis į pediatrą. Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus ir nustatyti, kokių medžiagų organizmui trūksta.
Ar papildai gali būti pavojingi?
Nors vitaminai asocijuojasi su sveikata, jų perteklius taip pat gali būti žalingas. Ypač tai pasakytina apie riebaluose tirpius vitaminus – A, D, E ir K. Per didelis kiekis gali sukelti apsinuodijimo simptomus, pykinimą, mieguistumą ar net kepenų sutrikimus. Todėl svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių ir vengti kelių papildų, turinčių tuos pačius vitaminus.
Tėvai dažnai linkę manyti, kad „jei šiek tiek padeda, daugiau padės dar labiau“, tačiau vaikų organizmas daug jautresnis. Dėl to papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su specialistu, ypač jei vaikas jau gauna vitaminų iš kitų šaltinių – pavyzdžiui, praturtinto maisto ar multivitaminų guminukų.
Kada papildai tikrai reikalingi?
Yra keletas situacijų, kai gydytojai dažnai rekomenduoja vitaminų papildus:
- žiemą – vitamino D papildai beveik visiems vaikams;
- vaikams, kurie nevalgo mėsos ar žuvies – geležies ir B12 papildai;
- jei vaikas serga lėtinėmis ligomis ar turi virškinimo sutrikimų;
- jei mažylis labai išrankus ir valgo ribotą produktų kiekį;
- po ligų ar antibiotikų vartojimo, kai organizmui reikia atsigauti.
Tokiais atvejais papildai gali padėti greičiau atkurti pusiausvyrą ir palaikyti normalią organizmo veiklą. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą formą (lašai, kramtomi vitaminai, sirupas) ir amžiui pritaikytą dozę.
Kaip išsirinkti tinkamus vitaminus vaikui?
Renkantis papildus, svarbu atsižvelgti į jų sudėtį ir kilmę. Geriausia rinktis tuos, kurių veikliųjų medžiagų kiekiai aiškiai nurodyti ir atitinka rekomenduojamas normas. Patikimi gamintojai taip pat nurodo, ar produktas neturi dirbtinių dažiklių, cukraus ar alergenų.
Taip pat verta pasidomėti, ar papildas yra sertifikuotas ir patikrintas nepriklausomų laboratorijų. Vaikams dažnai geriau tinka skystos formos arba guminukai – jie lengviau vartojami, ypač mažesniems.
DUK
Ar vitaminų papildai gali pakeisti subalansuotą mitybą?
Ne. Papildai – tik pagalbinė priemonė, kai maisto racione trūksta tam tikrų medžiagų. Jie negali pakeisti pilnavertės mitybos.
Ar galima duoti vaikui suaugusiųjų vitaminus mažesne doze?
Nevertėtų. Suaugusiųjų papildai gali turėti netinkamus santykius ar per dideles koncentracijas, todėl vaikui reikia specialiai pritaikytų produktų.
Ar reikėtų duoti vitaminų visus metus?
Ne visada. Daugumai vaikų papildai reikalingi tik tam tikrais sezonais arba laikinais periodais – pavyzdžiui, žiemą ar po ligų.
Kaip sužinoti, ar vaikui tikrai trūksta vitaminų?
Geriausias būdas – atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju. Tik remiantis objektyviais rodikliais galima tiksliai įvertinti poreikį.
Kasdieniai įpročiai, kurie padeda išvengti trūkumo
Reguliarus buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas ir įvairi mityba – paprasčiausi, bet efektyviausi būdai palaikyti vaikų sveikatą. Jei vaikas kasdien gauna vaisių, daržovių, baltymų ir grūdų, papildų dažniausiai neprireikia. Tėvų užduotis – rodyti pavyzdį ir mokyti, kad sveikas maistas gali būti skanus. Tokiu būdu vaiko organizmas natūraliai gauna viską, ko jam reikia augti ir stiprėti.
